Sendinti veidrodžiai

Veidrodis be neišvengiamai praktiškos funkcijos turi ir estetinį veidą. Dar visai neseniai – vos prieš keletą šimtų metų – matyti savo atvaizdą veidrodyje buvo turtingųjų privilegija, o kai kurie aukštuomenės luomo nariai jo taip stipriai norėjo, kad net savo žemes pardavė tam, kad jų rūmus papuoštų veidrodis. Tuo metu jis buvo daug daugiau nei praktiškas rykas. Tai buvo statusas, turtų etalonas, prestižo reikalas. Veidrodis buvo gerokai brangesnis už tapybos darbą, kuo Sandro Bottichelli, turbūt, nebuvo labai patenkintas.
Veidrodis kaip meno kūrinys istorijos laiko juostoje taško niekuomet nepadėjo ir kaip medžiaga nuolat domino menininkus. Dažniausiai menas apsiribodavo įspūdingais veidrodžio rėmais, kurie būdavo ne tik įmantriai drožinėjami, bet ir auksuojami.
Patys veidrodžiai iki XIX amžiaus buvo gaminami naudojant įvairius metalus, pavyzdžiui gyvsidabrį. Tokiam, veidrodžiui sušlapus jį tarsi išmušdavo dėmėmis, kurios kartais primindavo piešinį. Šiais laikais šie meno kūriniai gimsta saugiai ir profesionaliai, naudojant Verre Eglomise techniką.
Kviečiame apžiūrėti mūsų paveikslų galeriją!